Pagrindinis Naujienos

Naujienos

Librarium: popietė šeimoms

Kanados indėnų rašytojo Pilkosios Pelėdos knygos vaikams ir ne vaikams SEIDŽIJA IR JOS BEBRAI pristatymas. Renginys skirtas muziejininkei, vertėjai Giedrei Juodvalkytei-Baronienei, buvusiai A. Puškino muziejaus direktorei, atminti. Susutikime dalyvauja vaikų literatūros specialist Inga Mitunevičiūtė, teatro vaikams „Teatriukas“ aktorė Dalia Mikoliūnaitė, leidyklos ANDRENA vadovė Nijolė Petrošienė. Renginyje bus filmuojama ir fotografuojama. Lankymo bilietai: suaugusiems – 1,20 €; moksleiviams, studentams, senjorams – 0,60 €. Renginys vyks muziejaus lauko paviljone. Muziejaus adresas: Subačiaus g. 124, Vilnius.

Plačiau


Literatūrinė svetainė: Česlovo Milošo 110-osios gimtadienio metinės

Liepos 13 d. 18.30 val. Literatūrinis A. Puškino muziejus kviečia į Česlovo Milošo knygos „Kronikos“ vertimo į rusų k. pristatymą. Renginyje dalyvaus knygos vertėjas Nikita Kuznecovas, poetas ir literatūros tyrėjas Tomas Venclova, Užupio Respublikos užsienio reikalų ministras ir vertėjas Tomas Čepaitis. Renginys vyks rusų k. Įėjimas nemokamas.

Plačiau


Markučių dvaro XIX amžiaus kėdės

Įgyvendintas projektas XIX a. kėdžių komplekto restauravimas. Projekto metu atkurtos Literatūrinio A. Puškino muziejaus Puškino kampelio originalios XIX a. kėdės. Pagal muziejuje saugomas Markučių dvaro baldų nuotraukas atkurtas pradinis kėdžių vaizdas, originalios detalės bei siuvinėtas audinio paviršius. Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Plačiau


Puškinų šeimos herbas Markučiuose

Literatūrinio A. Puškino muziejaus fonduose saugomi Puškinų šeimos herbu dekoruotų namų eskizai ir brėžiniai. Herbai padaryti su ta pačia klaida, kaip ir ant dvaro interjero baldų – ranka su kardu užsimoja ant erelio. Studijuodami Puškinų šeimos herbo, įtraukto į Rusijos Imperijos kilmingų šeimų herbyną aprašymą už 1797-1917 m., atkreipiame dėmesį į šias detales: Skydas horizontaliai dalijamas į dvi dalis; viršutinėje dalyje, ant purpurinės pagalvės su auksiniais kutais padėta caro kepurė. Apatinėje dalyje, dešiniajame mėlyname lauke, dešinė ranka pavaizduota su sidabriniais šarvais, iškėlusi kardą į viršų; kairiajame auksiniame lauke – mėlynas erelis su ištiestais sparnais, naguose...

Plačiau


Edukacinė paroda apie ekologiją „Kas gyvena Markučių parke“

Markučių parko paukščiai Markučių parke teliuškuojančiuose tvenkiniuose visada gausu gyventojų. Žuvis ir vandens vabzdžius pamatyti sunku, tačiau vandenyje ar ant kranto beveik visada pamatysite bent keletą vandens paukščių. Pažinkite keletą jų. Bet kuriuo metų laiku dažniausiai pastebimi parko gyventojai – didžiosios antys (Anas platyrhynchos). Pažvelgus į būrelį šių ančių gali pasirodyti, kad jame įsimaišiusios dvi skirtingos paukščių rūšys, tačiau tai tik skirtingų lyčių antys besiskiriančios savo plunksnomis. Vieni jų – tamsiai žalia, žvilgančia galva ir baltu žiedu ant kaklo – tai patinai (gaigalai). Tuo tarpu šalia plaukiojančios pilkai rudos antys – patelės. Šie paukščiai daugiausia...

Plačiau


Kviečiame visus į imersinį spektaklį pagal A. Čechovo pjesę „Dėdė Vania“

Gegužės 27, 28 dienomis lauksime Jūsų Lietuvos rusų dramos teatro imersiniame spektaklyje pagal A. Čechovo pjesę „Dėdė Vania“, kuriame tarytum per didinamąjį stiklą stebėsite neapykantos, savigraužos, o kartu ir meilės bei aistros perpildytus Voinickio namus. Mūsų muziejus – ideali vieta atkurti XIX amžiaus pabaigos, kaip pats Čechovas įvardijo, „scenas iš provincijos gyvenimo“. Patogi ne tik geografinė padėtis, autentiškumą ir atmosferą išsaugoję muziejaus kambariai, bet ir kalvoto landšafto teritorija aplink namą, tinkama atskiras scenas vaidinti ne tik namo patalpose, bet ir aplink jį, taip dovanojant žiūrovams tikrą „kelionės laiku“ pojūtį. Bilietai

Plačiau


Lietuvos tautinės bendrijos: Lietuva — mūsų visų namai

Šiandien aštuntą kartą minima Tautinių bendrijų diena Lietuvoje. Tautinės mažumos yra neatsiejama Lietuvos visuomenės dalis, su mūsų šalimi susijusi ilgalaikiais istoriniais ir kultūriniais saitais. Ištisus šimtmečius Lietuvoje vienas šalia kito gyveno žydai, lenkai, rusai, baltarusiai, totoriai, karaimai, latviai, ukrainiečiai ir kitų tautinių mažumų atstovai. Tautinės mažumos prisidėjo kuriant Lietuvos valstybę ir ginant jos laisvę bei nepriklausomybę. Sveikiname visus su šia svarbia švente!  

Plačiau


Konkurse „Mano Aleksandras Puškinas“ dalyvavo 220 mokinių iš daugiau nei 50 Lietuvos mokyklų

Gegužės mėnesį baigėsi dalyvių registracija ir darbų priėmimas į 21-ą kartą muziejaus organizuojamą konkursą „Mano Aleksandras Puškinas“. Džiugu pranešti, kad nepaisant epidemiologinės padėties, sudėtingų karantino sąlygų šiais metais sulaukėme darbų iš 220 dalyvių, besimokančių daugiau nei 50 Lietuvos mokyklų. Konkurso dalyviai rašė rašinius, piešė, lipdė, siuvinėjo, kūrė kompiuterinius žaidimus ir net muziką. Ypač smagu, kad labai noriai moksleiviai rinkdavosi užduotį išversti Aleksandro Puškino kūrinius į lietuvių kalbą. Vertimų sulaukėme net apie 70. Nuoširdžiai dėkojame mokytojams, kurie tarpininkavo, organizavo, palaikė savo auklėtinius ir jiems padėjo! Konkurse dalyvavusių mokytojų šiais...

Plačiau


Markučiai XIX – XX a. spaudoje. I dalis

Вильна и окрестности. Путеводитель и историческая справочная книжка. Vilnius, 1883.  Vertimas iš rusų kalbos R. Vizbaraitės-Zaborovskienės 1883 m. kelionių vadove „Vilnius ir jo apylinkės“ apie pasivaikščiojimą Vilniaus priemiestyje Markučiuose pasakojama taip:  „Vilnius tikrai gali didžiuotis savo apylinkėmis. Neaukštos ir vaizdingos kalvos, padengtos žaluma, žemumos ir pievos, užsėtos rugiais, nedideli valstiečių nameliai, pasislėpę žalumoje, vasarnamiai, žaismingai išsidėstę kalvose ir miškuose – štai tokius peizažus pamato keliautojas, važiuodamas link Vilniaus geležinkeliu. Itin gražios vietovės atsiveria važiuojant geležinkeliu iš Vilniaus į...

Plačiau


Puškinų-Melnikovų namų biblioteka Markučiuose

Literatūriniame A. Puškino muziejuje saugoma tik maža dalis tos bibliotekos, kurią per savo gyvenimą surinko Markučių dvaro savininkai. Šios knygų kolekcijos likimas yra sudėtingas ir painus, apie tai galėsime papasakoti kitą kartą. Šiandien minint Pasaulinę knygų ir autorinių teisių dieną, pažvelkime į muziejaus knygų spintas. Kolekcijos pagrindą sudaro knygos rusų ir prancūzų kalbomis. Žinome, kad šeimininkai, Varvara ir Grigorijus Puškinai puikiai išmanė abi šias kalbas. Knygos rusų kalba -- tai daugiausia grožinė literatūra, knygos prancūzų kalba -- labiau praktinės. Pavyzdžiui, muziejuje saugomas prancūziškas tuo metu madingos homeopatijos žinynas. Arba, pavyzdžiui, žirgų veisimo vadovas, priklausęs Grigorijui Puškinui. Be...

Plačiau


Aleksandro Puškino paminklai Vilniuje

Pirmasis paminklas А. Puškinui Vilniuje buvo pastatytas 1900 metais jauniausio poeto sūnaus, valstybės patarėjo Grigorijaus Puškino ir jo žmonos Varvaros asmeninėmis lėšomis. Paminklas įrengtas jaukioje aikštėje Gedimino kalno papėdėje, šalia Katedros. Juodą granito pjedestalą pagamino Sankt Peterburgo firma Koss ir Dur. Bronzinis biustas taip pat buvo liejamas Sankt Peterburge, F. San-Galli gamykloje, remiantis baltarusių skulptoriaus Vasilijaus Griaznovo eskizais. Dailininkas ir etnografas Vasilijus Griaznovas dėstė piešimą Marijos mergaičių gimnazijoje Vilniuje. Greičiausiai, jis asmeniškai pažinojo sutuoktinius Puškinus. Paminklas Vilniuje stovėjo 15 metų. Per Pirmąjį pasaulinį karą bronzinis Puškino biustas buvo nuimtas nuo...

Plačiau


Savonarolos kėdė

Savonarolos kėdė  kildintina iš senovės romėnų „curule“ kėdžių, kurios savo ruožtu kildintinos iš  senovės etruskų baldų. Tokios kėdės Viduramžiais ir Italijos renesanso laikais buvo naudojamos privačiuose namuose ir vienuolynų skriptose. XV amžiuje pamokslininkas ir šventikas Girolamo Savonarola iš Ferraros kovojo prieš visus renesanso epochos daiktus, įskaitant baldus. Ketindamas susidoroti su  „kaltininkais“ atsinešdavo sulankstomą taburetę, atsisėdavo ir stebėdavo. Jam vadovaujant 1497 m. Florencijoje, taip vadinamajame „Puikybės lauže“ buvo sudeginta daugybė meno dirbinių ir baldų. Nuo to laiko sulankstoma kėdė buvo vadinama Savonarolos vardu. XX amžiuje kryžiaus pavidalo  kėdės vėl tapo...

Plačiau


„Eugenijus Onieginas“ (1947 m.)

1947 metais pirmą kartą lietuviškai išleistas Aleksandro Puškino eiliuotas romanas „Eugenijus Oneginas“ (nors tuomet buvo pasirinktas pagrindinio veikėjo vardo užrašymo variantas „Eugenijus Onieginas“). Išvertė jį nuo pradžios iki galo Antanas Venclova. Nei prieš tai, nei vėliau viso šio poetinio kūrinio išversti į lietuvių kalbą niekas nesiėmė. Muziejus turi kelis šio pirmojo vertimo egzempliorius. Vienas iš jų turi vertėjo dovanojimo užrašą: "Literatūriniam A. S. Puškino vardo muziejui Markučiuose. Vertėjas A. Venclova. 1961.IX.14 Vilnius". Šis romano leidimas gausus iliustracijomis. Jų autorius – Mstislavas Dobužinskis – garsus rusų ir lietuvių dailininkas, scenografas ir...

Plačiau


Gyvenamojo namo pamatų nuotraukos paslaptis

Literatūrinio A. Puškino muziejaus fonduose saugoma nuotrauka iš Grigorijaus ir Varvaros Puškinų šeimos archyvo. Daugelį metų šis atvaizdas neturėjo tikslaus apibūdinimo. Muziejaus inventorinėje knygoje randamas toks šios nuotraukos (F-28, įtrauktos į muziejaus pagrindinio fondo rinkinį „Fotonuotraukos“) aprašymas: „Pamatų pašventinimas. Data: XIX–XX a., iki 1935 m. Sukūrimo vieta nežinoma.“ Vėliau, 2004 m., internetinėje muziejaus svetainėje prie minėto atvaizdo buvo paskelbta tokia informacija: „A. Melnikovo vasarvietės statybos pradžia. Pamatų pašventinimas. 1865 m.“  2009 m. muziejaus buklete ir ant pažintinio stendo, įrengto prie pagrindinio įėjimo į parką Markučiuose, pateiktas...

Plačiau


Dvi Aleksandro Puškino lyrikos rinktinės

1949 metais buvo minimos 150-ios poeto gimimo metinės. Šia proga buvo išleista Puškino poezijos rinktinė lietuvių kalba „Puškino lyra. 1799-1949“. Paruošė ir redagavo Aleksys Churginas, atsakingasis redaktorius Antanas Venclova. Įvadinį biografinį straipsnį paruošė Ed. Viskanta. Jis pats rinktinę apibūdino taip: „Šiame, jubiliejiniame, leidinyje sudėti naujai išversti ar iš pagrindų perredaguoti Puškino lyrikos dalykai ir pirmukart lietuviškai pasirodą Puškino kūriniai“. Po 26 metų – 1975 m. – buvo išleista panaši knyga, kuri buvo pavadinta „Lyrika“. Įdomu tai, kad specialiai šiai rinktinei naujai išversti eilėraščiai, kurie pasirodė...

Plačiau


Varvaros ir Grigorijaus Puškinų labdara

Grigorijus ir Varvara Puškinai aktyviai dalyvavo Vilniaus visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Sutuoktiniai užsiėmė labdara – jie savo lėšomis pinigais šelpė vaikų namus ir darželius, mokėjo stipendijas gabiems, bet iš neturtingų šeimų kilusiems moksleiviams. Kadangi vargšų buvo daug, prieš šventes buvo organizuojamos labdaringos mugės, parodos, koncertai ir spektakliai. Mugių metu buvo prekiaujama kepiniais, saldumynais, megztais gaminiais, mediniais žaislais ir siuviniais. Buvo rengiamos labdaringos loterijas. Surinktos lėšos buvo naudojamos perkant vaistus ligoniams, remontuojant sunykusius vargšų namus, apmokant benamių butų nuomą, šelpiant našles, našlaičius ir neįgaliuosius, ir kita. A....

Plačiau


Eduardо Volterio knyga „Puškino lietuviški vertimai“ (1904 m.)

Kovo 6 dieną gimė žymus baltistas – kalbininkas, etnografas ir archeologas Eduardas Volteris (1856—1941). Literatūriniame A. Puškino muziejuje saugomas vienas iš daugybės jo mokslinių darbų – 1904 metais Sankt Peterburge išleista knyga „Puškino lietuviški vertimai. Su E. A. Volterio trumpomis pastabomis ir įžanga“. Šiame leidinyje surinkti tekstai išspausdinti lotyniškomis raidėmis, nors lietuviškos spaudos draudimas vis dar galiojo (Volterio darbas išleistas 1904 metų sausio mėnesį, o spaudos draudimas panaikintas tų pačių metų gegužės mėnesį). Toks leidinys tapo įmanomas dėl to, kad E. Volteris viešino šiuos tekstus moksliniais, lietuvių kalbos tyrimo, tikslais. Taip, pavyzdžiui, čia nurodytas...

Plačiau


XXI Lietuvos moksleivių saviraiškos konkursas „Mano Aleksandras Puškinas”

Literatūrinis A. Puškino muziejus 2021 m. kovo – birželio mėn. organizuoja XXI Lietuvos moksleivių meninės saviraiškos konkursą „Mano Aleksandras Puškinas”. Konkurso tikslai: puoselėti kultūrinę atmintį, skatinti moksleivius plačiau domėtis XIX a. rusų literatūra, poeto Aleksandro Puškino asmenybe bei jo kūryba ir lavinti moksleivių kūrybinius sugebėjimus gaminant rankdarbius, naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis.   NUOSTATAI Priedas Nr. 1 Priedas Nr. 2 Priedas Nr. 3

Plačiau


Miraklis

Miraklis – (prancūziškai – „miracle“, iš lotynų kalbos „miraculum“ – „stebuklas“). Stalinė lempa-miraklis – tai europietiškas Puškino epochos stebuklas, sujungęs savyje žvakidės praktiškumą, apdailos mažmožius ir iliuzijos namų interjere efektą. Laikiklių dėka metalinį kandeliabrą puošė akvareliniais dažais ištapytas arba biseriu subtiliai siuvinėtas skaidrus plono šilko ekranas. Ekranai buvo gaminami taip pat iš plono porceliano su reljefiniu raštu, arba iš graviruoto stiklo. Paviršiuje paprastai buvo vaizduojamos romantiškos kompozicijos, medžioklės scenos arba pastoraliniai siužetai. Atsižvelgiant į žvakių aukštį, žvakidės strypu „stebuklingą...

Plačiau


„Pasaka apie žuvininką ir žuvelę“ (1902 m.)

Lietuviškos spaudos draudimo metais (1864—1904) buvo sugalvota spausdinti knygas lietuvių kalba, bet rusiškomis raidėmis – vadinamąja „graždanka“. Tokių knygų turinys būdavo tikrinamas ir gaudavo valdžios leidimą spausdinti. Literatūriniame A. Puškino muziejuje saugoma viena tokių knygų – „Pasaka apie žuvininką ir žuvelę“, išleista Suvalkuose 1902 metais Suvalkų mokyklų direkcijos iniciatyva. Tai yra vienas pirmųjų Aleksandro Puškino pasakos vertimų į lietuvių kalbą. Tikėtinas šios knygos rengėjas ir vertėjas – mokytojas Juozas Grabauskas. Nedidelė knygutė ir dydžiu, ir apimtimi (14х20 cm, vos 17 puslapių) yra dvikalbė – viename puslapyje originalo tekstas rusų kalba, šalia, kitame puslapyje...

Plačiau


Markučių dvaro fotografijų lobis: Angliško stiliaus sodas ir parkas Melnikovų sodyboje

Markučių sodybos šeimininkas Aleksejus Melnikovas 1867 m. pastatė medinį namą su mezoninais, o aplink įkūrė parką ir sodą. Atsižvelgus į Markučių pagrindinio namo architekto J. Lastovskio rekomendaciją, dirbti sodininku buvo priimtas Eduardas Sadovskis. Aleksejaus Melnikovo ranka parašytas sutarties tekstas atrodo labai įdomus. Jame išsamiai aprašytas parko zonos ir sodo sukūrimo planas, pateikti augalų ir medžių pavadinimai.  Pagal sutartį parkas ir sodas turėjo atrodyti taip: “…Aplink naujai statomą namą klombose reiktų iki tūkstančio vienetų medžių, krūmų (ir ne vaismedžių), tarp krūmų turėtų vyrauti įvairių rūšių gėlės, kurios sodinamos angliško stiliaus sode, medžiai derinami tarpusavyje pagal aukštį, pvz.:...

Plačiau


Pažintis su eksponatais: Aleksandro Puškino pomirtinės kaukės

Prieš 184 metus, sausio 29-ąją pagal Julijaus kalendorių, sustojo Aleksandro Puškino širdis. Tą pačią dieną po mirties, vadovaujant skulptoriui Galbergui, liejyklos meistras Balinas nuėmė nuo mirusio poeto veido gipsinį atspaudą. V. Žukovskio užsakymu iš šios formos buvo padaryta ne daugiau kaip 15 gipso kaukių. Visos jos buvo išdalintos Puškino giminėms ir artimiems draugams. Iki šiol žinomos tik keturių pirmųjų gipsinių kaukių buvimo vietos. Dvi pomirtinės kaukės saugomos Maskvoje Valstybiniame A. Puškino muziejuje, vienas egzempliorius yra Tartu universiteto bibliotekoje, ketvirtoji retenybė — Orenburgo regiono istorijos ir kraštotyros muziejuje. Literatūrinio A. Puškino  muziejaus rinkinyje saugomos dvi...

Plačiau


Pažintis su eksponatais: Markučių dvaro fotografijų lobis (stereoskopas)

Pirmieji trimačio vaizdo kūrimo eksperimentai pasirodė jau A. Puškino laiku, 1829 m. Norėdamas apmąstyti tapytų paveikslų erdvinio gylio poveikį, škotų matematikos mokytojas, ponas Elliotas sukūrė prietaisą — stereoskopo prototipą. Bėgant metams prietaisas buvo modifikuotas, tačiau jo veikimo principas vis dar buvo pagrįstas gebėjimu suvokti vaizdus su žmogaus binokuliniu regėjimu. Žiūrint vaizdus per stereoskopą, dešine akimi matomas paveikslėlis buvo sluoksniuotas su kaire akimi matomu paveikslu, taip suformuojant vientisą erdvinio vaizdo iliuziją. XIX amžiaus antroje pusėje, tobulėjant fotografijai, stereoskopo medinėje dėžutėje buvo įrengti lęšiai, o kad palengvinti stereoskopinių nuotraukų gamybą, buvo naudojamos fotokameros su dvigubu objektyvu. Nuo to laiko...

Plačiau


Pažintis su eksponatais: Krosnys ir židiniai Markučiuose

1867 m., statant Markučių dvaro sodybos pastatus, Jeronimas Lastovskis gyveno Vilniuje. Statybos etapai, išlaidos, techninės ir dekoratyvinės detalės aptariamos išsamiame architekto ir sutuoktinių Melnikovų susirašinėjime. Labai gaila, tačiau architekto sudarytų namo projekto brėžinių surasti nepavyko, bet minėtuose laiškuose aptinkame šeimininkų kambarių išdėstymo, langų ir dekoro elementų piešinius, kurie rodo, kad pagrindinis pastatas niekada nebuvo perstatytas, išskyrus ūkinės paskirties dalį (dabar čia administracinė muziejaus dalis). J. Lastovskio pateiktose ataskaitose apie nuveiktus darbus galima rasti daug įdomios informacijos apie namo statybos procesą Markučiuose. Židiniai, krosnys ir jų detalės buvo vežamos iš Sankt...

Plačiau


Pažintis su eksponatais: Markučių dvaro fotografijų lobis (negatyvai)

Literatūrinio A. Puškino muziejaus kolekcijoje saugomi unikalūs išlikę negatyvai, atspindintys Markučių dvaro gyvenimo akimirkas. XIX amžiaus viduryje žmonija  istoriją ėmė aktyviai fiksuoti fotografijoje. Techninės fotografijos galimybės kasmet gerėjo ir tapo prieinamesnės ne tik profesionalams, bet ir mėgėjams. Šeimyniniame Varvaros ir Grigorijaus Puškinų albume išsaugotos nuotraukos, padarytos Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos ir Italijos ateljė. Fotografiniai portretai  buvo užsakyti ir atlikti tokių garsių Vilniaus meistrų kaip N. Serebrinas, broliai Butkovskiai, J. Bulhakas.  Išsaugotos šeimos negatyvų kolekcijos dėka, šiandien galime sužinoti ir apie pačios Varvaros Alekseevnos fotografinius eksperimentus. Pirmaisiais...

Plačiau