Markučių mezoninas
Paskaita "Per kančias į žvaigždes"
Prieš 150 metų Lietuvos padangėje sužibo ryški talentingo kompozitoriaus, dailininko ir rašytojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žvaigždė. Jo pasaulio suvokimas yra beribis ir visa apimantis. Čiurlionis kūrė magiškus meno kūrinius iš gamtos garsų, persipynusių su pušynų aromatais, aitriu laukinių žolelių kvapu ir jūros bangų apgaubtų tekančios saulės spindulių. Čiurlionio kūrybinio gyvenimo istorija – tik akimirka, padovanojusi pasauliui apie 400 muzikinių ir daugiau nei 300 tapybinių kūrinių. Apie lietuvių genijaus likimą, apie tai, kaip gimė menine šviesa alsuojanti muzika ir natų sąskambiu nutapyti paveikslai, papasakos Markučių dvaro muziejaus darbuotojai. Renginio kalba: rusų Renginio bilietas–...
Plačiau
Paskaita "Per kančias į žvaigždes"
Prieš 150 metų Lietuvos padangėje sužibo ryški talentingo kompozitoriaus, dailininko ir rašytojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žvaigždė. Jo pasaulio suvokimas yra beribis ir visa apimantis. Čiurlionis kūrė magiškus meno kūrinius iš gamtos garsų, persipynusių su pušynų aromatais, aitriu laukinių žolelių kvapu ir jūros bangų apgaubtų tekančios saulės spindulių. Čiurlionio kūrybinio gyvenimo istorija – tik akimirka, padovanojusi pasauliui apie 400 muzikinių ir daugiau nei 300 tapybinių kūrinių. Apie lietuvių genijaus likimą, apie tai, kaip gimė menine šviesa alsuojanti muzika ir natų sąskambiu nutapyti paveikslai, papasakos Markučių dvaro muziejaus darbuotojai. Renginio kalba: lietuvių Renginio bilietas–...
Plačiau
Jurgos Anusauskienės fotoparodos „Mes – romai. Mes Dievo duoti“ atidarymas
Paroda pasakoja apie romų tautybės žmones ir kviečia susipažinti su jais, atsisakant stereotipų. Deja, dauguma žmonių vis dar įsivaizduoja, kad romai yra nesąžiningi, gyvenantys skurde. Tačiau parodos autorė sako, kad tai – tik neteisingos išankstinės nuostatos. Fotoparoda siekiama parodyti, kokia nuoširdi, gabi, daininga ir turtinga savo tradicijomis ši tauta. Savo darbuose J. Anusauskienė užfiksavo skirtingas romų gyvenimo akimirkas, kuriose ir vestuvės, ir krikšto tradicijos, nerašytos romų paprotinės teisės – romanypen, kasdienio gyvenimo momentai. Fotomenininkė J. Anusauskienė yra surengusi daugiau nei 150 autorinių foto darbų parodų Lietuvoje ir užsienyje (Prancūzijoje, Estijoje, Latvijoje, Kinijoje ir kt.)....
Plačiau
Šiltas bingo vakaras ryte
Mėgstate stalo žaidimus? Negalite atsispirti saldiems pusryčiams? O gal tiesiog norite šiltai ir smagiai praleisti rytą naujų draugų apsuptyje? Tęsdami Kūrybinių jungčių programos „Dialogo bendruomenės“ susitikimus, balandžio 2 d. kviečiame į ypatingą renginį Markučių dvare! Nuo pat ryto: Žaisime bingo Skanausime gardžius pyragus Mėgausimės kvapnia kava bei arbata Su talentingų Markučių dienos veiklos centro menininkų pagalba išlaisvinsime savo kūrybiškumą ir pradėsime ruoštis artėjančiai šventei „Aš ir mano augintinis“, kuri vyks jau gegužės mėnesį. Kviečiame visus draugus, kolegas ir kaimynus prisijungti prie mūsų: kartu žaisti, švęsti ir kurti gyvą bendruomenių...
Plačiau
Kolekcinės delfto keramikos parodos atidarymas
Delfto keramika Delfto indai atsirado XVI a. pradžioje, kai olandai susipažino su Ming porcelianu iš Kinijos. Olandijoje ji tapo tokia populiari, kad vietiniai puodžiai pradėjo ją mėgdžioti, kad išsaugotų savo prekybą. Kiniškus siužetus jie keitė olandiškais vaizdais ir taip sukūrė Delfto dirbinius. Delfto indai arba Delfto keramika, dar vadinama Delfto mėlynąja (olandų kalba: Delfts blauw) yra bendras terminas, dabar vartojamas olandų alavu glazūruotiems keramikos dirbiniams, tam tikrai plono fajanso formai, primenančiai porcelianą. Daugelis šios keramikos yra mėlynos ir baltos spalvos, o Delfto miestas Nyderlanduose buvo pagrindinis gamybos centras, tačiau šis terminas apima ir kitų spalvų dirbinius, pagamintus kitur. Jis taip pat vartojamas kalbant...
Plačiau
Svetlanos Butar tapybos parodos "Gimtoji žemė" atidarymas
Svetlana Butar - Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos vyresnioji dailės mokytoja, menininkė, kurios darbai alsuoja gimtojo krašto šviesa ir šiluma. Gimusi Vilniuje, Svetlana nuo mažens atsidavė menui. Ji baigė Justino Venožinskio dailės mokyklą, vėliau Maskvos liaudies korespondencinį dailės universitetą, taip pat dvejų metų kvalifikacijos kėlimo kursus Vilniuje, įgijusi teisę mokytojauti vidurinėse mokyklose. Nuo 1994 m. savo žinias ir meilę menui ji perduoda Pagirių gimnazijos moksleiviams. Nuo 1998 m. Svetlana Butar aktyviai dalyvauja parodose ir pardavimuose, savo darbus pristato tokiuose reikšminguose renginiuose kaip „Lenkijos gėlės“, „Derliaus šventė“, „Joninės“, „Kaziukas“, „Vilniaus dienos...
Plačiau
Moterų teisės ir privilegijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Paskaita skirta unikaliai moterų padėčiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Aptarsime, kokias teises ir laisves turėjo XVI amžiaus moterys, kokie įstatymai gynė jų interesus ir kodėl jos daugeliu atžvilgių pralenkė savo laikmetį. Lektorė Olga Fedorovskaya papasakos, ar merginos galėjo pačios pasirinkti vyrą, ar santuoka be jų sutikimo buvo laikoma teisėta, ar moterys galėjo turėti žemės, bylinėtis ir valdyti savo turtą. Taip pat sužinosime, koks buvo našlių socialinis statusas ir kokios galimybės egzistavo skyryboms. Paskaita neatsitiktinai numatyta kovo 8 dieną – tai pabrėžia, kad kova už moterų teises turi gilias istorines šaknis. Tuo metu, kai daugelyje šalių moterys dar tik siekė elementarių laisvių, Lietuvos Didžiosios...
Plačiau
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dinastinės sąjungos: politika, valdžia ir palikimas
Paskaitoje aptarsime Lietuvos kunigaikščių šeimų dinastines sąjungas su įvairių Europos valstybių valdančiomis dinastijomis - reiškinį, kuris XIII–XV amžiuje tapo svarbiu diplomatijos ir valstybės stiprinimo įrankiu, padėjusiu Lietuvai integruotis į pagrindinius regiono politinius ir kultūrinius procesus.
Plačiau
Dokumentinio filmo „Stas“ peržiūra
Poetas Krasovickis – kunigas Steponas Krasovickis. Jis buvo įšventintas į kunigus Niujorke 1990 metais. Kunigas Steponas turi dvi parapijas: viena yra jo namo palėpėje, kur jis gyvena didžiąją metų dalį ir kasdien laiko pamaldas visiškai vienas; kita – Karelijoje, Rebolų kaime. Į kaimą, esantį prie sienos su Suomija, kunigas Steponas paprastai atvyksta vasarą. Ten jis pamaldas laiko bažnyčioje, kurią pastatė jo vyresnysis sūnus. Kaimo gyventojai renka uogas, jiems nelabai rūpi lankytis pamaldose, tačiau atrodo, kad kunigas Steponas ir nesistengia jų pritraukti į bažnyčią.
Stanislavas Krasovickis penkiasdešimtųjų pabaigoje buvo vienas ryškiausių savo kartos poetų. Šešiasdešimtųjų pradžioje jis sunaikino didžiąją dalį savo kūrinių ir kurį laiką nebegrįžo prie poezijos. Dalis jo eilėraščių išliko savilaidos lapeliuose ir draugų atmintyje. Jie taip ir nesuprato šio jo poelgio paslapties, o pats Krasovickis tapo legenda.
Plačiau
Dokumentinio filmo „Kažkas, vardu Dobužinskis“ peržiūra
Iš M. Dobužinskio knygos „Prisiminimai“: „Po visko, ką esu čia, Amerikoje, padaręs (keturios operos, šeši ar septyni baletai ir kelios pjesės), aš – vis dar nežinoma asmenybė teatre. Vienas amerikiečių kritikas rašė apie mane: „Kažkas, vardu Dobužinskis.“
Plačiau
Artūro Luko Lapajevo tapybos parodos „Mano vidinis pasaulis“ atidarymas
Artūras Lukas Lapajevas – dailininkas kuriantis ir gyvenantis Vilniuje. Jo darbai eksponuojami ir parduodami įvairiose pasaulio šalyse, kaip Lietuvoje taip ir Amerikoje ar Anglijoje. Jis bendradarbiauja su Prancūzijos galerija „Singulart“, Šveicarijos galerija „Anasaea“ ir Londono galerija „Saatchiart“.
Plačiau
Dokumentinio filmo „Tuo keliu“ peržiūra
Dokumentinis filmas „Tuo keliu“ – tai bandymas papasakoti apie žymų aktorių jo gyvenimo saulėlydžiu.
Plačiau
Parodos „Vilnius ir apylinkės baltarusių menininkų akimis“ atidarymas
Gudų kultūros draugijos tapybos darbų paroda, kviečianti pažvelgti į mūsų miestą ir jo apylinkes per talentingų baltarusių menininkų kūrybos prizmę.
Plačiau
Mėnulio teatro spektaklis „Pliušinės Kalėdos“
„Pliušinės Kalėdos“ - tai jautri ir kupina kalėdinių vilčių istorija. Šiame interaktyviame spektaklyje personažai ieško tikrumo ir tiki geriausiomis aplinkinių savybėmis net tuomet, kai jie patys netiki. Atsitiktinė kalėdinio pašto skyriaus viešnia įvelia herojus į drastišką veiksmą, kuriame įveikę apsimetinėjimus ir baimes nauji draugai atranda gražiausias abiejų sielų savybes ir įgyvendina savo slaptus kalėdinius norus.
Plačiau
Mėnulio teatro spektaklis „Pliušinės Kalėdos“
„Pliušinės Kalėdos“ - tai jautri ir kupina kalėdinių vilčių istorija. Šiame interaktyviame spektaklyje personažai ieško tikrumo ir tiki geriausiomis aplinkinių savybėmis net tuomet, kai jie patys netiki. Atsitiktinė kalėdinio pašto skyriaus viešnia įvelia herojus į drastišką veiksmą, kuriame įveikę apsimetinėjimus ir baimes nauji draugai atranda gražiausias abiejų sielų savybes ir įgyvendina savo slaptus kalėdinius norus.
Plačiau
Kalėdinis „Pasakų dirbtuvių“ spektaklis vaikams
„Pasakų dirbtuvės“ kviečia į stebuklingą liaudies pasakų ir legendų pasaulį!
Plačiau
Kotrynos Šešelgytės-Rooney akvarelių parodos „(Ne)bylieji kalnai“ atidarymas
Kotryna Šešelgytė-Rooney apie parodą „(Ne)bylieji kalnai“: „Kalnus visad mėgau. Italijos Dolomituose praleidus kelerius metus, dabar susimąstau, kaip kalnai parodo amžiną gamtos stebuklų žavesį. Vis pagalvoju, kas žmones traukia į kalnus patyrinėti tą nenupasakojamą kraštovaizdį. Vienus, kvapą gniaužiantys nuotykiai, kitus, didingi vaizdai ar pasakiška ramybė.
Plačiau
Dabartiniai kalbų mokymosi būdai naudojantis internetu (Europos projekto Slovake.eu prezentacija)
Projektą pristato Vilniaus unversitetas (doc. Dr. Jelena Konickaja).
Plačiau
Parodos „Angelai ir Dvasios. Ju. Gu.“ atidarymas
Paroda veiks iki 2024 m. spalio 3 d.
Parodos atidarymas 2024 m. rugsėjo 1 d. 14 val.
Nemokamas renginys.
Laisvas įėjimas.
Giedriaus Steponavičiaus kolekcinės kortų parodos „Turinio įvairovė: nuo pramogos iki vertybių“ atidarymas
„Turinio įvairovė: nuo pramogos iki vertybių“ - tai pirmoji Giedriaus Steponavičiaus rengiama kortų paroda., kurią surengti paskatino noras ištraukti kolekciją iš spintos, pasidalinti atradimais, sudominti, ir pralinksminti. Paroda jau pabuvojo Lentvaryje, Kaišiadorių, ir Lazdijų rajono bibliotekose, Kernavėje.
Plačiau
Dokumentinio filmo „Riteris ir Freilina. Portretas Lietuvos fone“ (2018) peržiūra
Tai lietuviškas požiūris į Petro Stolypino meilę ir gyvenimo istoriją, kurio likimas, nepaisant teroro ir grėsmių vaikams, pasidalino jo žmona – buvusi imperatorienės Marijos Fedorovnos freilina – Olga Borisovna Neidgardt.
Plačiau
Ritos Seifert (Maria Pawlowna-Gesellschaft Weimar) pranešimas „A. Puškino kūrinių suvokimas 1940-ųjų pabaigos Tiuringijoje“
Tęstinio kultūrinio bendradarbiavimo projekto „Weimar-Erfurt-Vilnius: 2019-2024“ renginys.
Plačiau
Paskaita „Skoningos manieros: restorano etiketas“
Teatrologės, edukacinio projekto Кульtūra Lectorium įkūrėjos, Vilniaus senojo teatro darbuotojos Anastasijos Archipovos paskaita.
Plačiau
Eugenijos Martinaitytės tapybos parodos „Čia jaučiuosi savimi“ atidarymas
Nemokamas renginys.
Vietų skaičius ribotas.
Būtina registracija: renginiai@markuciudvaras.lt.
XXIV Lietuvos moksleivių meninės saviraiškos konkurso „Mano Aleksandras Puškinas“ laureatų apdovanojimai
Nemokamas renginys.
Laisvas įėjimas.