Pažintis su eksponatais: Aleksandro Puškino pomirtinės kaukės

Prieš 184 metus, sausio 29-ąją pagal Julijaus kalendorių, sustojo Aleksandro Puškino širdis.

Tą pačią dieną po mirties, vadovaujant skulptoriui Galbergui, liejyklos meistras Balinas nuėmė nuo mirusio poeto veido gipsinį atspaudą. V. Žukovskio užsakymu iš šios formos buvo padaryta ne daugiau kaip 15 gipso kaukių. Visos jos buvo išdalintos Puškino giminėms ir artimiems draugams. Iki šiol žinomos tik keturių pirmųjų gipsinių kaukių buvimo vietos. Dvi pomirtinės kaukės saugomos Maskvoje Valstybiniame A. Puškino muziejuje, vienas egzempliorius yra Tartu universiteto bibliotekoje, ketvirtoji retenybė — Orenburgo regiono istorijos ir kraštotyros muziejuje.

Literatūrinio A. Puškino  muziejaus rinkinyje saugomos dvi gipsinės poeto pomirtinės kaukės kopijos. Parodoje galite pamatyti gipsinę kaukę, kurią 2015 m. muziejaus fondui padovanojo sutuoktiniai Rita ir Damienas. Ši kopija buvo padaryta 1982 m. Michailovskoje —  Puškino gamtos draustinyje. 1997 m. poeto Pavelo Antokolskio artimieji taip pat padovanojo mūsų muziejui pomirtinio Puškino veido gipsinį atspaudą. Deja, šios kaukės pagaminimo data ir visa jos egzistavimo istorija nėra žinoma.

Muziejuje „Puškino kampelyje“ ant sienos kabo dvi Varvaros Puškinos anglimi pieštos „profiliu ir veidu iš priekio“ Aleksandro Puškino pomirtinės kaukės. 

Markučių gyventoja Valentina Šušina pasakojo, kad vaikystėje dažnai ateidavo į darbą pas savo motiną, 1960-aisiais dirbusią muziejuje. „Puškino kampelyje“ ji matydavo pilkai-geltoną gipso kaukę. Mažai mergaitei ši kaukė atrodė labai baisi. Tais laikais gidas pasakojo, kad Varvara Aleksejevna, būdama Michailovske, pati išliejo kaukę iš gipso. Anot legendos, piešiniuose, esančiuose muziejaus ekspozicijoje, ir pavaizduota ta pati kaukė. Deja, jokių dokumentinių šios istorijos įrodymų kol kas nėra.